Nuo vasario 27 dienos iki balandžio 12 dienos Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje bus pristatoma Vytauto Umbraso ir Kęstučio Lanausko medžio objektų paroda „IŠ ARTI“.

Parodos atidarymas vasario 27 d. 17 val. 

Vytautas Umbrasas – skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, gimęs Kaune, baigęs Valstybinį dailės institutą, kur įgijo skulptoriaus ir pedagogo specialybę. Nuo 1988 m. aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra surengęs personalinių parodų Kaune ir Italijoje, dalyvavęs svarbiose grupinėse šiuolaikinės skulptūros ir objekto meno parodose. Jo kūryba XX a. pabaigoje buvo įvertinta Soroso šiuolaikinio meno premija.

V. Umbrasas drožia, skaptuoja iš medžio, inkrustuoja. Menininkas pasižymi individualiu pasaulio matymu, mąstymu, medžiagos panaudojimu ir plastine skulptūrų raiška. Skulptoriui būdingas profesionalumas, gebėjimas mintį pajungti formai, taupiomis meninėmis priemonėmis išreikšti kūrinio esmę, išlaikyti gyvą kontaktą su skulptūra, naudojant rankų darbą, maksimaliai įkraunant skulptūras emociniu užtaisu.

Menininko skulptūros – tarsi vienos neišsemiamos temos variacijos, minčių plėtotė apibrėžianti medinių personažų egzistavimo lauką, bet ir galinti visiškai naujai, intelektualiai suskambėti meistriškai išnaudojus skirtingus kontekstus.

Kęstutis Lanauskas – skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto skulptūros magistras. Jo kūryba apima skulptūrą, viešųjų erdvių objektus, žemės meną bei sniego ir ledo skulptūras, pristatytas Lietuvoje ir tarptautiniu mastu, tarp jų – Venecijos bienalėse, JAV, Japonijoje ir Europoje. Menininkas yra pelnęs reikšmingų apdovanojimų tarptautiniuose festivaliuose, apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos Garbės raštu ir Kauno miesto burmistro Jono Vileišio medaliu.

Autorius kurdamas pradeda nuo idėjos, kurią kartais padiktuoja pati aplinka – renka informaciją, ieško tinkamos medžiagos, būna, kad tiesiog svajoja, dėlioja idėjas kaip dėlionę. Mėgstama medžiaga – lauko rieduliai.

Skulptoriui kūryboje svarbūs: gamtos ir žmogaus santykis, garsas, šviesa, judesys, tekstūra. Daugelis objektų atsiskleidžia tik prie jų prisilietus – tuo būdu žiūrovas tarsi tampa skulptūros gyvenimo dalimi.